Soduose paskendęs Mentono miestas yra prie pat Italijos sienos. Nuo jo į vakarus iki Monako (Monaco) kunigaikštystės -tik9 km, iki Nicos (Nice) -30 km, dar tiek pat – iki garsiųjų Kanų (Cannes), už kurių keliolika kilometrų dar tęsiasi Žydroji Pakrantė, lyg magnetas ge­ležį traukianti poilsiautojus ir kūrybiškai veikianti menininkus. Čia tapiusių daili­ninkų pavardės sudaro garsenybių są­rašą: Renoir’as, Matisse’as, Picasso, Chagalla’as ir daugelis kitų. Už sienos, Ita­lijoje, – kelios dešimtys kilometrų jūros

pakrante iki muzikos festivalių miesto Sanremo, toliau žavingoji Imperija ir istori­nė Genuja (Genova). Pakelės nusėtos automobiliais, motociklais ir motoroleriais. Pastatyti automobilį ir eiti į pliažą galima nebent iš ryto. Bet nėra garantijos, kad atėjus po kelių valandų bus galima lengvai išvažiuoti, nes, taupydami vietą, italai ir prancūzai transporto priemones stato vieną prie kitos.

Subtropinis mikroklimatas Mentonui dovanoja vidutiniškai 316 saulėtų dienų per metus, žiema čia beveik nežinoma. Idealias klimatines sąlygas garantuoja blogus orus užstojančios Alpės. Kadangi jos prieina beveik iki jūros, šis administ­racinis teritorinis Prancūzijos vienetas pavadintas Jūrinėmis Alpėmis (Alpes-Ma-ritimes). Beje, pavadinimo pirmtakai buvo romėnai, dar prieš Kristų užkariavę Provansą (Provence). Nuo 1388 m. šiame gražiame žemės kampelyje penkis

šimtmečius valstybingumą liudijo Nicos kunigaikštystė, 1860 m. Žydroji Pakrantė atiteko Prancūzijai.

19-to amžiaus viduryje ypatingą dėmesį Pakrantei pradėjo rodyti rusų carai ir didikai, pastatę daug rūmų ir bažnyčių, jvairių šalių aukštuomenės susidomėji­mas šiuo regionu neslopsta ir dabartiniais laikais. Turtingi asmenys iš viso pasau­lio, kino žvaigždės ar “naujieji” rusai stengiasi įsigyti vilas būtent Viduržemio jū­ros Žydrojoje Pakrantėje.

Mentone nuolat gyvena 30 000 žmonių, turistų atvyksta gerokai daugiau. Pa­čiame miesto centre, prie pat Kazino pastato, yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, valandos kaina 6 Lt. Iš jos išėjus iš karto atsiveria su dangumi susi­liejanti jūra. Čia pat – pliažas, vandens sūrymą galima nusiplauti kas šimtą metrų įrengtuose nemokamuose gėlo vandens dušuose. Žydrojoje Pakrantėje yra daug privačių pliažų, tačiau Mentone jūra – visos visuomenės nuosavybė. Pliažas -akmeninis, dauguma maudynių dalyvių brisdami į jūrą dėvi gumines šlepetes, mieste parduodamas už kelis eurus. Apavas – apsaugos priemonė nuo jūros ežių bei patogesnis vaikščiojimas po akmenimis nuklotą dugną.

Mentone yra septyni didžiuliai sodai, skendintys įvairiarūšėje žalumoje. Tai cit­rusinių vaisių – apelsinų, mandarinų ir citrinų – miestas. Be egzotiškų palmių, čia galima gėrėtis ir eukaliptais bei klausytis cikadų melodijų. Kiekvienais metais, vasario pabaigoje – kovo pradžioje, Mentone rengiamas Citrinos festivalis. Re­klaminėse brošiūrose pasakojama legenda, kad Ieva pavogtą iš Rojaus sodo citriną pasodino šioje vietovėje. Norint patekti į kai kuriuos sodus, reikia mokėti 5 eurus (17,25 Lt), kiti lankomi už “Ačiū”.

Informaciją apie lankytinas vietas mielai suteikia Mentono centre esančio Tu­rizmo informacijos biuro tarnautojai. Literatūros apie miesto ir Pakrantės įžymy­bes galima gauti daugeliu kalbų.